Vos tik užliejo mūsų šalį karščio banga, visi kaip vienas suskubome į kapines. Žinoma, daugiausiai lankytojų buvo galima pastebėti anksti ryte ar jau vėlokai vakare ir tai suprantama – dienos karštis ne tik rimtas iššūkis žmonėms, bet ir ne ką mažesnis iššūkis augalams. Tai gi, ką reikėtų atminti rūpinantis kapaviete vasarą?

Jeigu kapavietėje norite žiedų – sodinkite nereiklius drėgmės kiekiui sezoninius augalus

Pagrindinė užduotis – tinkamas augalų parinkimas. Jeigu žinote, jog negalėsite dažnai lankyti artimųjų kapų, galima rinktis laiko patikrintas ir nereiklias sezonines gėles, kurios ištveria laikinas sausras, pvz. gvazdikinius serenčius (visada perkame tik citrininius arba baltus didžiažiedžius, nes šie dar nenusibodę), celiozijas, laumakes (kaulasėklius), gazanijas (saulės gėles), smulkiažiedes begonijas, verbenas, palergonijas. Šiuos variantus komponuoti galima pvz. su pajūrine žile arba Australietišku sidabrūniu Calocephalus brownii. Deriniai nereiklūs, atsparūs trumpalaikėms sausroms ir puošnūs.

Rinkitės tinkamą augalų augimui gruntą

Dažna klaida, kad augalai sodinami į bet kokį gruntą, kuris turi pavadinimą ‘’gruntas augalams’’. O ypač, jeigu ant pakuotės nupiešti augalai ir dar parašyta ‘’kapams’’. Taip, toks gruntas išties dekoratyvus, nes yra sodriai juodos spalvos, bet visiškai netinkamas augalų augimui. Toks gruntas nederlingas, nestruktūringas, lengvas, be maisto medžiagų, neišlaikantis drėgmės. Sodinimui rinkitės humusingą gruntą, kuriame pagrinde dominuotų kompostinė žemė. Ji derlinga, stuktūringa. Taip pat nesodinkite į gruntą, kuriame dominuoja durpė. Toks gruntas per lengvas augalams, iš jo greitai išgaruoja drėgmė.

Augalų laistymą atlikite tinkamu laiku

Jeigu norite, jog kapavietę puoštų kitos žydinčios sezoninės gėlės nei paminėtos viršuje, nusiteikite, jog laistyti jas reikės reguliariai, t.y. kas dvi dienas tuo atveju, jeigu ilgesnį laiką nėra lietaus ir lauke tikrai karšta. Tačiau labai svarbu kuriuo laiku tai darysite. Geriausia augalus laistyti arba anksti ryte, pvz. iki 9val.ryto, arba vėliau vakare, nuo 20val., kai pagrindiniai karščiai jau atslūgę. Dienos metu liejamos gėlės gali tiesiog ‘’iškepti’’, gali paruduoti jų lapai, nes vandens lašai veikia it padidinamasis stiklas. Idealu yra augalus lieti prieš lietų arba net po jo, ypač, jeigu lietus buvo negausus. Nuo lietaus sudrėkus paviršiniam žemės sluoksniui, vėliau liejant augalą, geriau gersis vanduo gilyn, geriau bus aprūpintos augalo šaknys, mažiau išgaruos drėgmė ir ilgiau užsibus dirvoje. Gėles liekite ne iš viršaus pilant vandenį ant žiedų, o pilkite ne gausia srove palei žemę. Taip apsaugosite ir gėlės žiedus nuo nudegimo, ir geriau aprūpinsite augalą drėgme. Liejant lėtai, palaukiant kol vanduo visiškai susigers, augalo šaknų sistemą aprūpinate didesniu drėgmės kiekiu, o liejant paskubomis, didžioji dalis vandens nuteka į šonus. To pasekmė – sudrėkintas paviršinis žemės sluoksnis, bet ne šaknų sistema, kuri yra maždaug 10-20cm gylyje. Jeigu ilgesnį laiką natūralių kritulių nėra, apsilankymo metu liekite ne tik sezonines gėles, bet ir visus kitus kapavietėje augančius augalus. Tik jeigu esate pasodinę nereiklius drėgmei ir augimo sąlygoms augalus (spygliuočiai, nereiklios drėgmei sezoninės gėlės, visi kiti ilgai kapavietėje augantys dekoratyviniai augalai) – per dažnas laistymas gali ir pakenkti, nes augalai gali tiesiog supūti. r pabaigai – jeigu turite galimybę prisipilti vandens iš anksto ir jį palaikyti vandens talpose per dieną kol šiek tiek sušils – taip ir padarykite. Dažnose kapinėse vanduo iš krano būna tiesiog ledinis ir daugumai augalų toks kontrastas yra žalingas.

Palepinkite augalus papildomomis maisto medžiagomis

Žiedams sukrauti reikalingos maisto medžiagos. Tręšiant sezonines (vienmetes) gėles reguliariai, jų žydėjimas būna gausesnis, žiedai dekoratyvesni, ryškesni, ilgesnis žydėjimo laikotarpis, augalai tampa atsparesni kenkėjams, nepalankioms aplinkos sąlygoms. Tręšiama maždaug į savaitę kartą, galima kas dvi, būtinai pagal normas žydinčių gėlių trąšomis. Labai svarbu tręšti prieš lietų arba iš karto po jo dar truputį papildomai paliejant, tam, kad drėgmės pagalba augalas sugebėtų tas trąšas pasisavinti, kad jos iš viso patektų į augalo šaknų sistemą. Taip pat svarbu tręšimo laikas, kad tai nebūtų daroma karščio metu. Įprastai mes naudojame vandenyje tirpias trąšas tam, kad jos iš karto patektų tokiu kiekiu ir ten kur reikia, nes granulinės trąšos, įvairūs trąšų pagaliukai maisto medžiagas atiduoda palaipsniui, bet tam reikalingas reguliarus laistymas.

Ir pabaigai – saugus ir atsakingas elgesys lankant artimųjų kapus

Šią vasarą jau teko ir patiems stebėti ir girdėti apie užsidegančias kapavietes. Neatsargiai elgiantis su ugnimi, žvakėmis, galite padaryti žalos ne tik savo kapavietei, bet ir aplinkinėms. Dėl to pirkite tik kokybiškas žvakes, geriausia – stikliniame indelyje, nestatykite žvakių arti augalų, kad sutrūkęs stiklas ar išsilydęs plastikas neuždegtų šalia esančių daiktų ar augalų. Net iš pažiūros atrodytų žalia tuja užsiliepsnos tiesiog akimirksniu! Dėl to žvakeles statykite atokiau nuo aplinkoje esančių daiktų, nepamirškite kapavietėje žiebtuvėlių, degtukų apžiūrėkite ar kapavietėje/aplink ją nėra kokių stiklo šukių.

Jeigu skaitote šį straipsnį, vadinasi siekiate kokybiškai sutvarkyti savo artimųjų (o gal ir klientų) kapus, kad rezultatas būtų ne tik gražus, bet ir ilgaamžis. Mūsų sėkminga praktika ir patirtis rodo, kad nors informacijos apie kapų tvarkymą ir priežiūrą yra daug, vis gi reguliariai yra pastebimas dažniausiai daromų klaidų pasikartojimas. Kadangi klaidų taisymas pareikalauja papildomų laiko investicijų, bei finansų – svarbu apie jas kalbėti. Buvę žinių spragos atliekant darbus sukelia ne tik finansinių rūpesčių, bet ir nepasitenkinimo jausmą, nes laikui bėgant matosi ir apie save primena kas kartą, kai kapai yra aplankomi. Žvelgdamas į sutvarkytą kapą dažnas pagalvoja, kad kažko dabartiniame sutvarkyme trūksta. Dėl to žmonės dažnai eksperimentuoja ir bando dabartiniame sutvarkyme atlikti pakeitimus, kad pasiektų įsivaizduojamą rezultatą. Deja, dažniausiai tai būna trumpalaikis sprendimas. Taip pat, dažnai kapų tvarkymo klausimai yra šeimos, artimųjų ginčų priežastis, kai nesutariama nei kaip, nei kas turėtų tvarkyti kapus. Žemiau pateikiamos dažniausiai pasitaikančios klaidos.

1. Patiesalas. Patiesalas ypač svarbus, nes kitu atveju Jūsų darbas nueis perniek. Netinkami yra polietileniniai patiesalai, nepriklausomai nuo to, koks jų storis. Polietileną veikia sudėtingos aplinkos sąlygos – labai aukšta ir labai žema temperatūra (priklausomai nuo metų laikų), jis nėra atsparus mechaniniams pažeidimams, kai ant jo lipate norint sutvarkyti kapą. Jis nepraleidžia drėgmės, ko pasekoje vyksta skaldelės ar kitos dangos spalvų pokyčiai, prasideda pelijimo ar sąmanų augimo procesai. Polietilenas linkęs greitai suirti, sutrūkti, jeigu jis pakankamai plonas, jį visai nesudėtingai praauga piktžolės. Tai nėra tinkama medžiaga kapų tvarkyme. Kaip ir tam tikros geotekstilės. Jos taip pat dažnai naudojamos, tačiau dėl tankio jas taip pat lengvai praauga piktžolės.

2. Kapo dengimas skaldele, plokšte, trinkelėmis. Visas kapo dizainas yra tik kapą tvarkančio asmens skonio reikalas, bet geriausia, jeigu medžiagos yra naudojamos pagal savo paskirtį, pvz. virtuvės ar vonios zonai skirtos plytelės būtų naudamos tik namų aplinkoje; betoninės trinkelės, skirtos šaligatviams, automobilių parkavimo vietoms ir liktų šioms vietoms, o ne mirusiojo vietai įamžinti. Medžiagos gali nederėti ir pagal aplinkos sąlygas, kuriose yra kapas, pvz. nerekomenduojame dekoratyvinės skaldelės dangos tuo atveju, kai kapas yra po spygliuočiais ar lapuočiais medžiais, nes prikritus į jį spyglių, lapų, sėklų bus labai sunku visa tai išimti (nebent turite specialią įrangą, kuri padės juos surinkti). Tas pats galioja ir kapo dengimui granito plokšte. Geriau tada palikti kuo daugiau atviros vietos smėliui, juodžemiui ar augalams.

Šviesi skaldelė po medžiais.

3. Netinkamos spalvos kapavietės trinkelės. Nedėkite raudonų, mėlynų ar kitų ryškesnių spalvų trinkelių aplink kapavietę. Kitu atveju pabrėšite ir įrėminsite ne kapavietę, o taką, nes žvilgsnis, norom nenorom kryps tik į jį. Taip pat, tada labai įsipareigosite vidiniam kapo stiliui, jis, tokiu atveju, turėtų būti visiškai neutralus. Kadangi takeliai aplink kapavietę yra tik labai maža dizaino ir kapo sutvarkymo dalis, neverta įsipareigoti ir taikytis prie jos. Šviesiai pilkos, tamsiai pilkos trinkelės yra geras pasirinkimas.

4. Augalų derinimas. Dažnai jie būna per dideli, per maži, jų būna per daug, ar per daug skirtingų spalvų, rūšių. Neperkraukite kapo spalvų įvairove ir nenaudokite labai ryškių, nenatūralių spalvų (tai ypač aktualu renkantis dirbtines gėles). Kapui apželdinti daugiamečiais augalais tinka tik pakankamai nedidelė bendrai aplinkos apželdinimui skirtų augalų dalis. Tad tikrai ne bet koks nusipirktas augalas tiks. Apželdinant augalais pasirinkite, kad būtų ir daugiamečių, ir vienmečių, taip vaizdas visada išliks „gyvas“.

Ryškiaspalvės gėlės.

5. Kapo dizainas. Kartais neatitinka paminklo ar aplinkos stiliaus, mirusiojo asmenybės, neatspindi jo buvusios socialinės padėties ar amžiaus. Kapo dizaine svarbu visuma, kurioje turėtų derėti viskas – svarbu kapo dizaino proporcijos, augalų, statinių tarpusavio aukščiai, naudojamų medžiagų stambumai ir pan. Pvz. dizainų kičas būtų tada, jei turėtume aukštą, kvadratinį, platų ir masyvų paminklą, o kape vyrautų siauros vingiuotos, dekoruotos bangelės. Galime įsivaizduoti ir tokį atvejį – asmuo buvo solidus, užėmė aukštas, garbingas pareigas, o jam mirus, ant kapo „nupiešime“ širdelę. Arba, mirus jaunam žmogui, vaikui, kūdikėliui, jo kapelį uždengsime plokšte ar plytelėmis… Dar svarbu atkreipti dėmesį į kapo aplinką – jeigu bendrai kapinės yra senovinės, su dideliais paminklais, senoviniais augalais, tai naujasis sutvarkymas, jeigu žadėtų būti itin išsiskiriantis, pvz. užpilant mėlyna skaldele ar oranžiniu medžio mulčiu – jau nederėtų.

6. Netinkamai parinkti ir įtvirtinti perskyrėjai, ko pasekoje jie netinka pagal skaldelės ar paminklo spalvą, yra iškilę per daug, yra per stambūs kapo dizainui ar per smulkūs jam. Nėra gerai, jeigu perskyrėjai nesueina į vieną vietą, o yra tarsi atskiri elementai. Taip pat negerai, jeigu jie iš viso nėra naudojami. Abiem atvejais kapo dangos maišysis, teks rankomis rankioti vieną iš kitos, o vaizdas bus neužbaigtas.

Netinkamai parinkti ir įtvirtinti perskyrėjai

7. Netinkamai parinkta dekoratyvinės skaldelės spalva, jos frakcija, kiekis. Jeigu paminklas mažas, kuklus, lentutės formos ir vos pakilęs nuo pagrindo, netiktų stambios faktūros akmuo, kad ir koks gražus jis bebūtų, nes savo „grubumu“ užgožtų paminklą. Jeigu paminklas ir kapo apvadas rudos spalvos, netiktų skaldelė „aguonėlė“ (juoda-balta maišytos) ar balta skaldelės spalva, kaip ir ryškiai mėlyna ar raudona, nes gautume per didelį kontrastą. Čia geriausiai naudoti neutralių spalvų skaldelę ar augalus. Svarbu yra tinkamas skaldelės kiekis, kad nepraaugtų piktžolės, kad laikas nuo laiko nušluojant šiukšles (lapus ir pan.) neatsirastų skaldelės trūkumas. Skaldelės pilti reikėtų bent 3 cm storiu.

8. Kai nėra kompozicijos užbaigtumo. Ji turėtų prasidėti kažkur ir baigtis kažkur. Pilna kompozicija turėtų turėti mintį, išlaikyti proporcijas. Pvz. didelio kapo viduryje nedidelis apskritimas (vazonas ar suformuotas su perskyrėju) su pasodintu mažu augalu atrodytų pagal kapą ne itin proporcingai. Neužbaigtumas gali atrodyti tada, kai kompozicija suformuojama tik viename kapo kampe, neproporcingai maža ar didelė visam kapui. Dėl to verta prieš tvarkant kapą, pasipiešti būsimą dizainą pagal išmatavimus.

9. Neįvertinami kenkėjai. Pvz., jeigu gretimame kape rausia kurmis, didelė tikimybė, kad jis atkeliaus ir į Jūsų artimojo kapavietę. Nors didelė tikimybė, kad jis ten jau yra. Tai gi, jeigu pastebite kurmiarausius – netvarkykite kapo tol, kol kurmio netbaidėte, nepagavote ar nesiiėmėte kitų spec. priemonių, tam, kad jis nesubjaurotų Jūsų sutvarkyto kapo. Kitu atveju skirtas laikas ir pinigai nueis perniek, nes kurmis išraus duobes, iškels žemes, iškels ploną patiesalą, sunaikins augalus. Taip pat, naikinkite skruzdes, jeigų jų yra nes jos iškels į viršų žemes, kurios terš skaldelę.

10. Paliktos šiukšlės. T.y., kapo neaplankymas praėjus tam tikram laiko tarpui po švenčių. Skaudu žiūrėti, kai po svarbios dienos paminėjimo, pvz. visų Mirusiųjų dienos, motinos, tėvo dienos progomis, užsistovi nudegusios žvakės, nuvytę gėlės ar dar nukritę rudeniniai lapai, ko pasekoje kapavietė tampa panaši ne į kapavietę, o į šiukšlių vietą. Jei pasiplanavote apsilankymą šventės proga, pasiplanuokite sekantį važiavimą po menėsio. Jei tokios galimybės nėra (kas yra pilnai suprantama) – pasikreipkite vienkartinės pagalbos į tuo užsiimančius asmenis ar įmones. Tikrai jausitės ramiau, jei žinosite, kad Jūsų artimojo kapas yra gražus ir tvarkingas. Neleiskite šiukšlėms užsilikti per žiemą ar vasarą.

Jeigu manote, jog reikalinga pagalba tvarkant, prižiūrint artimųjų kapus – skambinkite.

Pagalvojus apie šermenis, laidotuves be gėlių, turbūt kiekvienam iškiltų vaizdinys, kuriame aplinka be jų tampa tuščia ir nejauki. Yra įprasta į laidotuves atnešti skintų gėlių, gėlių krepšelį ar vainiką, taip išreiškiant pagarbą mirusiajam ir jo artimiesiems. Kiek ir kokiomis gėlėmis, bei kompozicijomis ir vainikais derėtų puošti šarvojimo aplinką, aptarsime šiame straipsnyje.
Gėlių pasirinkimas priklausys nuo mirusiojo asmens pasiekimų gyvenime, jo statuso, nuo artimųjų materialinės padėties bei skonio. Tačiau dauguma sutaria vieningai, kad šioje vietoje, kaip ir dauguma kitų, yra reikalingas geras skonis ir saikas.

(daugiau…)

Straipsnio idėja kilo iš pačių asmeninės patirties, bei sulaukiamų klausimų pobūdžio. Tiems,
kam retai tenka dalyvauti laidotuvėse, o galbūt jose dalyvaus pirmą kartą, dažnai kyla įvairių minčių ir nejaukus jausmas, nes nežino kaip turėtų elgtis per laidotuves (šermenis), kaip derėtų rengtis, kokias, kiek gėlių nešti, kur stovėti, sėdėti, nežino kas apskritai vyksta jų metu. Tad šiame straipsnyje pasidalinsime turimomis žiniomis, įžvalgomis, patirtimi.

(daugiau…)

Dažnai žmonės, kurie iki šiol nebuvo patyrę artimojo netekties, klausia nuo ko reikėtų pradėti, į ką atkreipti dėmesį norint kokybiškai ir ilgam įrengti kapavietę. Nuo būsimų kapo įrengimo darbų skaičiaus priklauso ir finansinė pusė, kurią dažnas nori pasiplanuoti, tad būsimas darbų sąrašas padės tą padaryti.
(daugiau…)

Aptarsime kapų tvarkymo ir priežiūros ypatumus priklausomai nuo sezono – pavasario, vasaros, rudens.
Ruduo. Pirmiausia reikėtų pasirūpinti, kad rudenį Jūsų artimojo kapo nedengtų storas nukritusių lapų sluoksnis, tad jeigu kapas yra po medžiais, kurį laiką reikės dažniau jį aplankyti.
(daugiau…)

Straipsnis aktualus tvarkantiems ir prižiūrintiems savo artimųjų kapus. Tenka girdėti klausimą: “ką daryti, nusibodo man tie gvazdikėliai, ką dar galėčiau be jų sodinti?“ Tad straipsnyje rasite keletą jau įprastų ir tradicinių gėlių, tinkančių kapų apželdinimui, bei keletą rečiau sodinamų gėlių tvarkant kapus. Gėlės yra vienmetės, ryškiaspalvės, ilgai žydinčios.

(daugiau…)

Kaip pasiekti to, kad mūsų kapinaitės būtų tvarkingesnės? Kaip užtikrinti gerą savo savijautą, be sąžinės graužaties, kaltės ir gėdos jausmo? Ir kaip tuo pačiu pasiekti, kad atiduotume deramą pagarbą savo jau išėjusiems brangiems artimiesiems? (daugiau…)

Prieš renkantis kapų apželdinimui skirtus daugiamečius augalus, įvertinkite būsimas augalų augimo sąlygas ir būsimą kapo lankymo dažnumą jų priežiūrai. Rinkitės šviesomėgius augalus tuo atveju, jeigu kapas yra ant tiesioginių saulės spindulių. Jeigu kapas yra po medžiais, rinktis reikėtų dalinį arba visišką pavėsį pakenčiančius augalus. Jeigu neturėsite galimybės dažnai prižiūrėti kapo, lieti, tręšti ir prižiūrėti augalų – rinkitės visiškai nereiklius augalus. Jeigu vis gi sodinti norite reiklesnius augalus, o kapo žemė nėra tinkama joms augti, tada galite įterpti geresnės žemės (pvz. jau paruošto augalų grunto, juodžemio). Jeigu sodinate spygliuočius, viržius, erikas ir kitus rūgštesnę žemę mėgstančius augalus – įterpkite žemės skirtos būtent jiems. Iš visos galybės ir plataus pasirinkimo augalų, žemiau pateikiama keletas dekoratyvių (lapuočių, šliaužiančių, žydinčių) daugiamečių augalų, tinkančių kapų apželdinimui.

Raugerškis – Berberis thunbergii ‘Atropurpurea Nana’

Augalas apie apie 0,5 m aukščio ir 0,6 m pločio. Metinis prieaugis apie 10 cm. Žydi gegužės mėn. Dirvožemis tinka lengvas, vidutinio derlingumo ir drėgnumo. Augalas šviesomėgis, bet gali augti irdaliniame pavėsyje.

Buksmedis – Buxus sempervirens arborescens

Laisvai augdamas gali užaugti iki 2 m, o karpomas gali būti ir iki 50 cm. Auga lėtai. Nereiklus dirvai. Geriausiai auga vidutinio derlingumo ir derlingoje, kalkingojepriemolio dirvoje, saulėje, daliniame ar visiškame pavėsyje

Lanksva japoninė – Spiraea japonica ‘Goldflame’

Augalo aukštis 40-60 cm, plotis toks pats, lapai pavasarį ryškiai geltoni, vėliau – gelsvai žali, rudenį – oranžiniai. Žydi birželį-liepą. Dirva turi būti vidutinioderlingumo, vidutinio drėgnumo.

Sveikalapis gluosnis – Salix integra ‘Hakuro nishiki’

Gali augti įvairiose dirvose, bet drėgmės turi pakakti. Gerai žiemoja, bet gali apdegti kaitrioje saulėje, būtina genėti. Augalo aukštis priklauso nuo poskiepio aukščio.

Paprastasis čiobrelis – Thymus serpyllum ‘Coccineus’

Žemas iki 5 cm augalas, kvapnus, šliaužiantis. Žydi birželio-rugsėjo mėn. sudarydamas spalvotą kilimą. Geriausiai jaučiasi saulėtoje, sausoje, akmeningoje ar smėlingoje vietoje, ne itin trąšioje žemėje.

Citrininis čiobrelis – Thymus citriodorus

Sodinti reikėtų saulėtoje vietoje, purioje, derlingoje, vandeniui laidžioje dirvoje, geriausia laidžiame priesmėlyje. Augalo aukštis 10-15 cm.

Paprastasis ir citrininis čiobreliai kartu

Uolaskėlė – Saxifraga arendsii ir Saxifraga callosa

Vaistutis – Arabis ferdinandi-coburgi ‘Variegata’

Žydi balandį-gegužę. Žemu kilimėliu besiplečiantis margalapis kerelis, nereiklus dirvožemiui, geriausiai auga saulėtoje vietoje, tačiau gali augti ir daliniame pavėsyje. Užauga iki 20 cm aukščio. Žiemoja nepridengtas.

Glažutė pūkuotoji – Cerastium tomentosum

Lapai apaugę sidabriškais, baltais plaukeliais, žemės paviršių dengia nuo ankstyvo pavasario iki vėlyviausių šalnų. Pavasarį reikia kuo trumpiau nukirpti, kad susiformuotų gražus keras. Vienoje vietoje gali augti 4-6 metus. Mėgsta laidžias, lengvas, trąšias dirvas, atspari kaitrai, sausrai.

Alpinė sidabražolė – Potentilla crantzii ‘Goldrausch’

Aukštis 10-15 cm, plotis apie 20 cm, žydi balandį-rugpjūtį geltonai, auga saulėkaitoje, bet kurioje, labiau sausesnėje dirvoje.

Eraičinas žalias – Festuca scoparia

Užauga iki 10-12 cm aukščio. Dekoratyviniai ištisus metus. Augdami sudaro žalsvo atspalvio kupstelius. Yra lengvai auginami, atsparūs šalčiams. Ši rūšis geriausiai auga derlingesnėje, drėgnesnėje dirvoje ir pusiau pavėsyje. Kas 3 metus, anksti pavasarį kerelius reikia išskaidyti į mažesnius kerelius.

Dvinamė katpėdė – Antennariadioica ‘Rubra’

Daugiametis, iki 20 cm aukščio užaugančiais žiedynais augalas. Žydi gegužės–liepos mėnesiais, mėgsta sausas vietas, saulės spindulius. Lėtai plinta lapų skrotelėmis. Lapai sidabriškai žali. Žiedai pūkuoti, rausvos spalvos.

Fortūno ožekšnis – Euonymus fortunei

Tinka saulėta ir pusiau saulėta vietos.Aukštis apie 0,3 cm, plotis apie 1,5 m. Nereiklus, žiemą nemeta lapų. Tinkama vidutinio derlingumo ir derlinga, drėgnoka priesmėlio, lengvo ir vidutinio priemolio neutrali dirva.

Įvairios perkūnropės/šilropės – Sempervivum

Auga bet kokioje dirvoje, geriausiai tinka lengva, su šiek tiek priesmėlio dirva. Skirtingų rūšių perkūnropės skiriasi lapų spalva, žiedynų aukščiu, žiedų spalva. Atspari šalčiams. Priklausomai nuo rūšies, gausiausiai žydi nuo kovo iki birželio.

Įvairūs šilokai – Sedum

Yra be galo daug genčių ir veislių. Gerai auga sausuose priesmėlio, laidžioje vandeniui dirvoje, puikiai pakelia sausrą, reikalauja mažai priežiūros. Dauguma šilokų šliaužia sudarydami tankų kilimą.

Siūlinė žemenė – Sagina subulata

Kiliminis augalas. Gruntas jai turi būti humusingas, su šiek tiek priesmėlio, nepersausas. Žydi gegužę-liepą, žiedeliai apie 5 cm aukščio, tinka saulėta vieta ar dalinis pavėsis, pavėsyje nežydi.

Šliaužiančioji vaisgina – Ajuga reptans

Kiliminis augalas, žydi gegužės – birželio mėnesiais. Žema 10 – 15cm aukščio, išaugina lapuotas palaipas, žiedai aukšti statūs, mėlyni iki 20 cm aukščio. Sodinti daliniame pavėsyje. Žemė turėtų būti lengva, puri, drėgna.

Vilnotoji notra – Stachys byzantina

Lapai pailgi, pilki, plaukuoti, sudaro kilimą. Žydi birželio mėnesį, bet žiedai nėra dekoratyvūs. Augalas bus dekoratyvesnis, jei neleisite žiedams augti ir juos nuskinsite. Geriausiai auga saulėtoje vietoje, sausesnėje dirvoje su geru drenažu. Pavėsyje augančios notros lapai nebus tokie pilki.

Viržiai – Calluna

Tinka saulėtos, nuo vėjo apsaugotos vietos. Gali augti pavėsyje tik mažiau žydės, o augalo krūmai bus išsiskleidę. Mėgsta rūgščią, drėgną, neperšlapią dirvą. Augalas užauga apie 0,30 cm aukščio ir 0,40 cm pločio.

Svarbu pabrėžti, kad kapui apželdinti sodinami augalai, turėtų derėti prie bendro kapavietės stiliaus. Prie didelio paminklo nederės vien smulkučiai augalai, o prie mažo paminklo – dideli. Prie senovinio stiliaus kapavietės nederės labai modernūs augalai, tada labiau vertėtų rinktis įprastus, tradicinius augalus, pvz. perkūnropes, vilnotąsias notras ir pan. Taip pat būtina atsižvelgti į bendrą kapavietės spalvų gamą, kad vaizdas netaptų margu. Labai svarbu išsiaiškinti, kaip augalai atrodys praėjus keleriems metams po pasodinimo, bei, kokios specialios priežiūros jiems reikėtų, kaip dažnai galėsite augalus prižiūrėti. Jeigu yra galimybė, prieš sodinant augalus, pasikonsultuokite su medelyno atstovais arba apželdinimo specialistais.

Jums taip pat gali būti aktualus straipsnis apie kapo apželdinimą vienmetėmis gėlėmis.

* Straipsnio autorius MB Memorus. Bet koks straipsnio originalo ar jo kopijų panaudojimas (platinimas, kopijavimas, atgaminimas bet kokia forma) be autoriaus sutikimo yra neteisėtas.

Eglė Balčiūnienė

Reikia patarimo ar pagalbos?

Susisiekite telefonu 8 630 144 30 arba parašykite mums.
Visus su kapavietės įrengimu arba atnaujinimu susijusius rūpesčius palikite mums.

Susisiekite su mumis