Rankų darbo laidojimo urnos
Kremavimo tradicijos
Archeologai skirtinguose pasaulio kraštuose rado įvairių formų, ornamentų, spalvų molinių indų su žmonių pelenais ir nustatė, kad kremavimo istorija prasidėjo prieš daugiau nei 9000 metų. VII a. pr. Kr. žmones kremuoti pradėjo ir baltų gentys. Mirusiojo pelenai molinėse urnose jau tada būdavo užkasami žemėje. Šiais laikais kremavimas, kaip subtilesnis atsisveikinimo su artimu žmogumi būdas, kone visame pasaulyje vėl pasirenkamas vis dažniau ir Lietuva nėra išimtis.
Unikali kolekcija, įkvėpta istorijos
Kiekvienas žmogus – unikalus. Ir tai mus paskatino sukurti išskirtinę rankų darbo urnų kolekciją. Stebėdami masinę gamybą, vartotojišką kultūrą, greitą gyvenimo būdą, supratome, kad į paskutinę kelionę artimuosius reikia išleisti su ypatingu dėmesiu, rūpesčiu ir kažkuo unikaliu. Šiandieną didžiuojamės galėdami partneriauti su vietiniais Lietuvos menininkais, savo sričių amatininkais ir pristatyti lietuviškų urnų liniją.
Vartydami istorijos puslapius supratome, kad keramikinės urnos – vienos seniausių pasaulyje. Molis – natūralus ir ilgaamžiškas, išlieka tūkstančius metų atsparus aplinkos poveikiams. Keramikinių urnų gamybos procesas įtraukia visas gamtos stichijas – žemę, orą, ugnį ir vandenį – būtent tai, ko reikia žmogui. Žvelgiant į lietuviškumo šaknis pastebėjome, jog medis mūsų istorijoje taip pat užėmė svarbią vietą. Jis yra natūralus, per laiką suįrantis gamtos kūrinys. Kiekviena medinė urna vienetinė savo raštu, tekstūra.
Kiekviena urna už savęs slepia žmogų, nuo kurio prasidėjo jos atsiradimo istorija. Nuoširdžia, išskirtine ir prasminga savo kūryba dalinasi gerai žinomi lietuvių meistrai: Kristina Alšauskienė, Gintaras Dabašinskas, Audrius Grinskis, taip pat kalviai, stiklo menininkai. Kiekviena urna – rankomis kurta, prasminga, atsiskleidžianti per istorijos, simbolių ir ženklų kalbą. Savo kūriniais norime atnešti naują požiūrį į atsisveikinimą, paversti jį jaukesniu, šiltesniu bei šviesesniu.
