Kapų tvarkymas – dažniausiai daromos klaidos

Jeigu skaitote šį straipsnį, vadinasi siekiate kokybiškai sutvarkyti savo artimųjų (o gal ir klientų) kapus, kad rezultatas būtų ne tik gražus, bet ir ilgaamžis. Mūsų sėkminga praktika ir patirtis rodo, kad nors informacijos apie kapų tvarkymą ir priežiūrą yra daug, vis gi reguliariai yra pastebimas dažniausiai daromų klaidų pasikartojimas. Kadangi klaidų taisymas pareikalauja papildomų laiko investicijų, bei finansų – svarbu apie jas kalbėti. Buvę žinių spragos atliekant darbus sukelia ne tik finansinių rūpesčių, bet ir nepasitenkinimo jausmą, nes laikui bėgant matosi ir apie save primena kas kartą, kai kapai yra aplankomi. Žvelgdamas į sutvarkytą kapą dažnas pagalvoja, kad kažko dabartiniame sutvarkyme trūksta. Dėl to žmonės dažnai eksperimentuoja ir bando dabartiniame sutvarkyme atlikti pakeitimus, kad pasiektų įsivaizduojamą rezultatą. Deja, dažniausiai tai būna trumpalaikis sprendimas. Taip pat, dažnai kapų tvarkymo klausimai yra šeimos, artimųjų ginčų priežastis, kai nesutariama nei kaip, nei kas turėtų tvarkyti kapus. Žemiau pateikiamos dažniausiai pasitaikančios klaidos.

1. Patiesalas. Patiesalas ypač svarbus, nes kitu atveju Jūsų darbas nueis perniek. Netinkami yra polietileniniai patiesalai, nepriklausomai nuo to, koks jų storis. Polietileną veikia sudėtingos aplinkos sąlygos – labai aukšta ir labai žema temperatūra (priklausomai nuo metų laikų), jis nėra atsparus mechaniniams pažeidimams, kai ant jo lipate norint sutvarkyti kapą. Jis nepraleidžia drėgmės, ko pasekoje vyksta skaldelės ar kitos dangos spalvų pokyčiai, prasideda pelijimo ar sąmanų augimo procesai. Polietilenas linkęs greitai suirti, sutrūkti, jeigu jis pakankamai plonas, jį visai nesudėtingai praauga piktžolės. Tai nėra tinkama medžiaga kapų tvarkyme. Kaip ir tam tikros geotekstilės. Jos taip pat dažnai naudojamos, tačiau dėl tankio jas taip pat lengvai praauga piktžolės.

2. Kapo dengimas skaldele, plokšte, trinkelėmis. Visas kapo dizainas yra tik kapą tvarkančio asmens skonio reikalas, bet geriausia, jeigu medžiagos yra naudojamos pagal savo paskirtį, pvz. virtuvės ar vonios zonai skirtos plytelės būtų naudamos tik namų aplinkoje; betoninės trinkelės, skirtos šaligatviams, automobilių parkavimo vietoms ir liktų šioms vietoms, o ne mirusiojo vietai įamžinti. Medžiagos gali nederėti ir pagal aplinkos sąlygas, kuriose yra kapas, pvz. nerekomenduojame dekoratyvinės skaldelės dangos tuo atveju, kai kapas yra po spygliuočiais ar lapuočiais medžiais, nes prikritus į jį spyglių, lapų, sėklų bus labai sunku visa tai išimti (nebent turite specialią įrangą, kuri padės juos surinkti). Tas pats galioja ir kapo dengimui granito plokšte. Geriau tada palikti kuo daugiau atviros vietos smėliui, juodžemiui ar augalams.

Šviesi skaldelė po medžiais.

3. Netinkamos spalvos kapavietės trinkelės. Nedėkite raudonų, mėlynų ar kitų ryškesnių spalvų trinkelių aplink kapavietę. Kitu atveju pabrėšite ir įrėminsite ne kapavietę, o taką, nes žvilgsnis, norom nenorom kryps tik į jį. Taip pat, tada labai įsipareigosite vidiniam kapo stiliui, jis, tokiu atveju, turėtų būti visiškai neutralus. Kadangi takeliai aplink kapavietę yra tik labai maža dizaino ir kapo sutvarkymo dalis, neverta įsipareigoti ir taikytis prie jos. Šviesiai pilkos, tamsiai pilkos trinkelės yra geras pasirinkimas.

4. Augalų derinimas. Dažnai jie būna per dideli, per maži, jų būna per daug, ar per daug skirtingų spalvų, rūšių. Neperkraukite kapo spalvų įvairove ir nenaudokite labai ryškių, nenatūralių spalvų (tai ypač aktualu renkantis dirbtines gėles). Kapui apželdinti daugiamečiais augalais tinka tik pakankamai nedidelė bendrai aplinkos apželdinimui skirtų augalų dalis. Tad tikrai ne bet koks nusipirktas augalas tiks. Apželdinant augalais pasirinkite, kad būtų ir daugiamečių, ir vienmečių, taip vaizdas visada išliks „gyvas“.

Ryškiaspalvės gėlės.

5. Kapo dizainas. Kartais neatitinka paminklo ar aplinkos stiliaus, mirusiojo asmenybės, neatspindi jo buvusios socialinės padėties ar amžiaus. Kapo dizaine svarbu visuma, kurioje turėtų derėti viskas – svarbu kapo dizaino proporcijos, augalų, statinių tarpusavio aukščiai, naudojamų medžiagų stambumai ir pan. Pvz. dizainų kičas būtų tada, jei turėtume aukštą, kvadratinį, platų ir masyvų paminklą, o kape vyrautų siauros vingiuotos, dekoruotos bangelės. Galime įsivaizduoti ir tokį atvejį – asmuo buvo solidus, užėmė aukštas, garbingas pareigas, o jam mirus, ant kapo „nupiešime“ širdelę. Arba, mirus jaunam žmogui, vaikui, kūdikėliui, jo kapelį uždengsime plokšte ar plytelėmis… Dar svarbu atkreipti dėmesį į kapo aplinką – jeigu bendrai kapinės yra senovinės, su dideliais paminklais, senoviniais augalais, tai naujasis sutvarkymas, jeigu žadėtų būti itin išsiskiriantis, pvz. užpilant mėlyna skaldele ar oranžiniu medžio mulčiu – jau nederėtų.

6. Netinkamai parinkti ir įtvirtinti perskyrėjai, ko pasekoje jie netinka pagal skaldelės ar paminklo spalvą, yra iškilę per daug, yra per stambūs kapo dizainui ar per smulkūs jam. Nėra gerai, jeigu perskyrėjai nesueina į vieną vietą, o yra tarsi atskiri elementai. Taip pat negerai, jeigu jie iš viso nėra naudojami. Abiem atvejais kapo dangos maišysis, teks rankomis rankioti vieną iš kitos, o vaizdas bus neužbaigtas.

Netinkamai parinkti ir įtvirtinti perskyrėjai

7. Netinkamai parinkta dekoratyvinės skaldelės spalva, jos frakcija, kiekis. Jeigu paminklas mažas, kuklus, lentutės formos ir vos pakilęs nuo pagrindo, netiktų stambios faktūros akmuo, kad ir koks gražus jis bebūtų, nes savo „grubumu“ užgožtų paminklą. Jeigu paminklas ir kapo apvadas rudos spalvos, netiktų skaldelė „aguonėlė“ (juoda-balta maišytos) ar balta skaldelės spalva, kaip ir ryškiai mėlyna ar raudona, nes gautume per didelį kontrastą. Čia geriausiai naudoti neutralių spalvų skaldelę ar augalus. Svarbu yra tinkamas skaldelės kiekis, kad nepraaugtų piktžolės, kad laikas nuo laiko nušluojant šiukšles (lapus ir pan.) neatsirastų skaldelės trūkumas. Skaldelės pilti reikėtų bent 3 cm storiu.

8. Kai nėra kompozicijos užbaigtumo. Ji turėtų prasidėti kažkur ir baigtis kažkur. Pilna kompozicija turėtų turėti mintį, išlaikyti proporcijas. Pvz. didelio kapo viduryje nedidelis apskritimas (vazonas ar suformuotas su perskyrėju) su pasodintu mažu augalu atrodytų pagal kapą ne itin proporcingai. Neužbaigtumas gali atrodyti tada, kai kompozicija suformuojama tik viename kapo kampe, neproporcingai maža ar didelė visam kapui. Dėl to verta prieš tvarkant kapą, pasipiešti būsimą dizainą pagal išmatavimus.

9. Neįvertinami kenkėjai. Pvz., jeigu gretimame kape rausia kurmis, didelė tikimybė, kad jis atkeliaus ir į Jūsų artimojo kapavietę. Nors didelė tikimybė, kad jis ten jau yra. Tai gi, jeigu pastebite kurmiarausius – netvarkykite kapo tol, kol kurmio netbaidėte, nepagavote ar nesiiėmėte kitų spec. priemonių, tam, kad jis nesubjaurotų Jūsų sutvarkyto kapo. Kitu atveju skirtas laikas ir pinigai nueis perniek, nes kurmis išraus duobes, iškels žemes, iškels ploną patiesalą, sunaikins augalus. Taip pat, naikinkite skruzdes, jeigų jų yra nes jos iškels į viršų žemes, kurios terš skaldelę.

10. Paliktos šiukšlės. T.y., kapo neaplankymas praėjus tam tikram laiko tarpui po švenčių. Skaudu žiūrėti, kai po svarbios dienos paminėjimo, pvz. visų Mirusiųjų dienos, motinos, tėvo dienos progomis, užsistovi nudegusios žvakės, nuvytę gėlės ar dar nukritę rudeniniai lapai, ko pasekoje kapavietė tampa panaši ne į kapavietę, o į šiukšlių vietą. Jei pasiplanavote apsilankymą šventės proga, pasiplanuokite sekantį važiavimą po menėsio. Jei tokios galimybės nėra (kas yra pilnai suprantama) – pasikreipkite vienkartinės pagalbos į tuo užsiimančius asmenis ar įmones. Tikrai jausitės ramiau, jei žinosite, kad Jūsų artimojo kapas yra gražus ir tvarkingas. Neleiskite šiukšlėms užsilikti per žiemą ar vasarą.

Jeigu manote, jog reikalinga pagalba tvarkant, prižiūrint artimųjų kapus – skambinkite.