Visada tvarkingi artimųjų kapai?

Kaip pasiekti to, kad mūsų kapinaitės būtų tvarkingesnės? Kaip užtikrinti gerą savo savijautą, be sąžinės graužaties, kaltės ir gėdos jausmo? Ir kaip tuo pačiu pasiekti, kad atiduotume deramą pagarbą savo jau išėjusiems brangiems artimiesiems?

Asmeninė patirtis

Šių laikų problema, kad gyvenimo tempas verčia mus aiškiai dėlioti prioritetus ir atsakingai planuoti. Ypač, turinčius daug atsakomybių ir pareigų. Savo kasdieną atliekamais vaidmenimis esame tėvai, vaikai, vadovai, verslininkai, specialistai, namų šeimininkės (-ai) ir tiesiog dalies artimųjų netekę žmonės. Praktiškai mūsų tarpe nėra nei vieno tokio, kuris nebūtų palaidojęs bent vieno artimojo. Kai sulaukus pilnametystės aktyviai įsiliejau į darbo rinką supratau, kad norint įsitvirtinti joje, teks daugiau laiko skirti darbui, nei buvo manyta iš pradžių. Viskas būtų tarsi puiku, nes tai greitai davė norimų rezultatų, bet atėjus laisvoms akimirkoms, norėdavau tik vieno – poilsio ir nieko neveikimo. Kartais tik žiūrėjimo į vieną tašką. Arba, elementaraus buities apsitvarkymo. Džiaugiausi ir buvau dėkinga, kad tuo metu giminaičiai padėjo rūpindamiesi kitame mieste esančiu artimo žmogaus kapu (anuomet tuo užsiimančių įmonių mano krašte nebuvo). Nors kitų artimųjų pagalba ir buvo, bet nuo to tiesą pasakius man lengviau netapo… Kodėl?

Niuansai, kai padeda artimieji

1. Lengviau nebuvo ir nėra, nes norėčiau asmeniškai kapų lankymui skirti tiek dėmesio ir laiko, kiek tik jo reikia (nors jo reikia išties nemažai). Iš to kartais kyla kaltės ir gėdos jausmas…
2. Nesinori kitų apkrauti papildomu darbu. Nesinori varginti. Atrodo, kad kiekvienas turime savo gyvenimą ir savus darbus, o dar aš su savais rūpesčiais…
3. Dilema dėl atsidėkojimo. Viena vertus atrodo, jog lankymų kaštai nėra dideli – kapinės tame pačiame mieste, 5min. nuo namų, o jose ir kiti giminaičiai palaidoti yra, tad lankymas kaip ir tuo pačiu. Kita vertus, vis gi skiriamas papildomas laikas tvarkymui, kainuoja gėlė ar žvakė. Kartais atrodo, kad nei ačiū, nei keli eurai nebūtų tinkamas būdas padėkai.
4. Savo nuomonės pareiškimas ar norų išsakymas. Problema su giminaičiais ir jų lankymu dar ta, kad negali reikalauti. Negali prašyti, kad dėtų/nedėtų vienokias ar kitokias gėles, kad degtų daugiau/mažiau žvakelių, kad atliktų papildomus smulkius darbus (nuvalytų antkapį, iš trinkelių tarpelių žoles išrautų) ir tvarkytų pagal kitus pageidavimus. Tiesiog džiaugiesi, kad tarp tavo atvykimų dar kažkas nueina.
5. Lankymo dažnumas. Tenka prisitaikyti pagal jų galimybes. Iš tikrųjų (sako profesinė patirtis), norint, kad artimųjų kapai būtų visada tvarkingi, lankyti juos reikėtų į savaitę kartą. Jeigu rečiau – bent kas dvi. Tada tikėtina augalai augs grąžūs, dulkėmis kapas neapsineš, paukščių atlikti reikalai nesimatys, bet lankyti iš kito miesto taip dažnai juk neprivažinėsi…

Jausmai, nuostatos, aplinkos spaudimas

Kad iš kito miesto dažnai neprivažinėsi yra save tarsi teisinantis argumentas. Visada norint galima sugalvoti ir kitų – “juk jiems arčiau”, “patogiau”, “vis tiek bet kokiu atveju ten eina”, “nieko per daug tos gėlės ar žvakės nekainuoja”. Bet tam tikrų minčių sukeliančių atitinkamus jausmus išvengti nepadeda – “ką kiti pamanys apie mane, kad taip retai nuvažiuoju, matyt, kad man neberūpi”, “tiesiog privalau kapą lankyti pati”… O kartais, tiesiog elementariai jaučiuosi pasiilgusi tos vietos. Būna, pasijaučia ir aplinkos spaudimas ”kada paskutinį kartą buvai?”, ”ko nenuvažiuoji?” ir t.t. Tada – nors persiplėšk, norėdamas visur suspėti ir viską tinkamai atlikti… Ar nors kiek čia atpažįstate save?

Idėja – kapų priežiūros paslauga!

Kaip jau supratote, ji kilo tiek iš asmeninės patirties, tiek iš kitų žmonių poreikio, kurie susiduria su panašia problema. Įdomu tai, kad Memorus pradėjus teikti šią paslaugą, gana greitai buvo pastebėta, kiek ir kokių sukurtų stereotipų yra viešojoje erdvėje! Pavyzdžiui, kad kapų priežiūros paslauga reikalinga tik neįgaliesiems, emigrantams, senjorams, sveikatos problemų turintiems, t. y. tiems, kuriems TIK objektyvios aplinkybės neleidžia patiems lankyti ir tvarkyti savo artimųjų kapų. Po kelerių metų darbo ir pokalbių su esamais klientais drąsiai neigiu šį mitą. Taip, mes turime pora senjorų, keletą emigrantų, tačiau vis gi, didžioji dauguma klientų yra gyvenantys Lietuvoje. Ir žmonės sveiki, tiesiog – labai veiklūs. Tai – medikai, advokatai, menininkai, buhalteriai, verslininkai, vadovai, veiklios mamos, specialistai – visi, kurie nori, jog jų artimųjų kapai atrodytų visada tvarkingi. Pavyzdžiui, vienas klientas nori, kad jo mama nevargtų pati viešuoju transportu veždamasi įrankius tvarkymuisi ir ”negadintų” nugaros bei sveikatos, per karštį dirbdama fizinį darbą; kita klientė sako, jog laisvą dieną važiuoti lankyti kapų su keturiais vaikais, jai yra tiesiog ”projektas” ir didelis iššūkis; dar viena klientė paskaičiavo, kad iš Klaipėdos atvažiuoti jai bent kartą į mėnesį yra kelis kartus brangiau, o ir laiko daugiau, nei tiesiog patikėti šį darbą specialistams. Yra klientė, kuri dažnai ilgesniam laikui išvyksta į komandiruotes. Tiesa, turime ir klientę, kuri pati lanko artimojo kapą taip dažnai, kaip užsakyta paslauga, bet tiesiog jai yra ramiau, kai darbus atlieka profesionalai – džiaugiasi vis pasiūlomu įdomesniu želdinimu, išpuoselėtais augalais net ir karštą vasarą, pasiūlomais kapo dekoravimo sprendimais prieš šventes. Kiek žmonių – tiek istorijų ir priežasčių bendradarbiavimui.

Dar vienas mitas – kaina. Kas už jos slypi?

Dar vienas mitas, kad tokio tipo įmonių paslaugos brangios. Priklauso nuo to, su kuo lyginame ir kaip skaičiuojame. Vietinių ”moterėlių” ar ”močiučių” paslauga kainuoja 10 – 25 Eur mėnesiui (savaime suprantama – be mokesčių dalies). Dažniausiai turima problemų su komunikacija, ataskaita po darbo atlikimo, profesionalia augalų priežiūra, atsiskaitymo būdo patogumu ir pan. Na, o beveik visose įmonėse paslaugos kainos varijuoja 15 – 40 Eur mėnesiui su visais mokesčiais (kai lankoma kartą), aiškiu lankymo įsipareigojimu, ataskaita po kapo aplankymo, fotografijomis ir papildomomis vertėmis klientui (puošimo prieš šventes organizavimu, žvakelės lankymo metu uždegimu ir t.t.). Paslaugos kaina yra viena, tačiau jos kokybė – visai kas kita. Pateikiu du tai iliustruojančius atvejus. Vietinė moteris, kuri tvarko klientų kapus, matyt nenorėdama, kad jai sudarytų papildomo darbo nuo pasodintos gėlės nukritę skabomi nuvytę žiedai, tą gėlę tiesiog išrovė, paėjo tolėliau ant tako, apskabė, grįžo, įdėjo gėlę į duobelę, apšlavė kapą ir nuėjo. Viskas. Bent kažką suprantantys apie augalus sutiksite – tai tiesiog neadekvatu. Kam rauti gražiai augančią pasodintą gėlę, norint nuskabyti jos žiedus? Ar tai normali ir įprasta jos praktika? Ką ji sako klientams, kai gėlės neišlaiko nei pusės sezono? Sekantis pavyzdys. Miestelio kapinaitėse, kapus prižiūrinti mergina, išrovusi keletą augalų atžalų, juos nunešė prie sekančio kapo ir ten įsodino. Grįžo prie pirmojo, aptvarkė viską taip, tarsi nieko nebuvo, paėjo toliau ir taip pat pasielgė dar kartą. Matant tai, natūraliai kilo klausimų (nekalbu jau apie atitinkamą moralinį vertinimą) – ar tai reiškia, jog ji iš kliento vėliau paims pinigus už pasodintus ”naujus” augalus? Turbūt nei vienas nenorėtume, kad nuo mūsų artimojo kapo gėles kas nors skintų, nei, kad ant jo iš kitų sodintų. Kol kas su įmonėmis nieko panašaus matyti neteko, tačiau žinau, kad yra įmonių, kurios klientus tiesiog perleidžia toms pačioms ”moterėlėms” pasiimdami tik paslaugos kainos skirtumą. Žinoma, yra tiek fizinių asmenų, tiek įmonių, kurios sąžiningai ir profesionaliai atlieka savo darbą. Dėl to geriausia, jeigu sprendimą dėl savo artimųjų kapo priežiūros priimsite ne remdamiesi kaina ir pirmu pasitaikiusiu skelbimu, o vadovausitės rekomendacijomis.

Ko mes siekiame teikdami šią paslaugą?

Siekiame pagrindinių trijų dalykų, kad:
1. Tiesiog turėtumėte papildomas, galbūt net kitiems nežinomas pagalbines rankas, to fizinio darbo nudirbimui. Esant norui ir galimybėms – galite ir patys lankyti artimųjų kapus. Atvykti, uždegti žvakelę, pasimelsti, tą pusvalandį ar valandą pabūti su savimi ir savo prisiminimais. Bet norime, kad paliktumėte šluotas, šluostes, grėbliukus, kibirus, laistytuvus, trąšas ir visas kitas būtinas ”amunicijas” namie (nebent tas organizacinis ir fizinis darbas yra taip pat atpalaiduojantis bei malonus, kaip ir pats lankymas). Tad mes tiesiog galime papildyti Jūsų apsilankymus savais nudirbdami visą fizinį darbą.
2. Kad galėtumėte mažiausiai 5-10 papildomų valandų per mėnesį (2-4 lankymai) paskirti savo sveikatos puoselėjimui, kokybiškam laiko su gyvais artimaisiais praleidimui ar kitai svarbiai sričiai (nes, kad ir kaip bebūtų skaudu, savo artimųjų mes jau bet kokiu atveju neprikelsime). Galime užtikrinti, kad Jums fiziškai neesant, vaizdas visada būtų toks, tarsi kapinaitėse lankytumėtės reguliariai. Dėl to galime visiškai pakeisti Jūsų apsilankymus. Ir neturėtumėte jaustis nesmagiai, nes Jūsų artimųjų kapus lankome su tokia pat pagarba, kaip tą darote patys. Kartais padiskutuojame, jog savo artimųjų kapų tikrai taip neišpuoselėjame iki smulkmenų (tas matoma iš fotografijų), kaip tą darome su klientų artimųjų kapais. O kaip kitaip?! Juk jaučiame papildomą atsakomybę ir įsipareigojimą (juolabiau, kad paslauga yra mokama).
3. Norime pasiekti, kad artimieji įgautų vidinę ramybę, o Lietuvos kapinaitėse bendrai liktų kuo mažiau apleistų, pamirštų ir retai lankomų kapų. Tiesiog širdį spaudžia matant, kaip visą savo gyvenimą kažko siekęs, aukojęs, kūręs, galbūt gyvybę dovanojęs ar tiesiog kitą nuolat išklausęs ir mylėjęs žmogus, dabar guli po nukritusiais lapais, priaugusiame piktžolių kape. To neturėtų būti ir to gali nebūti.

Mums nesvarbu, kokia yra Jūsų kreipimosi priežastis. Manau, kad mus vienija bendras tikslas, tai – mūsų pačių brangiausiųjų, t. y. tėvų, senelių, vaikų, brolių ar seserų tvarkinga kapavietė. Kad jų amžinojo poilsio vieta būtų lankoma reguliariai, kad visose kapinaitėse labiau dominuotų tvarkingi, prižiūrimi, tiesiog švarūs kapai. Tik tokiu vieninteliu būdu mes galime išreikšti deramą pagarbą tiems, kurių su mumis jau nebėra. Lai kapavietė būna kukli, bet elementariai švari.

Jeigu reikalingos papildomos rankos prižiūrint artimųjų kapus, kreipkitės – mes tuo pasirūpinsime!